Senovės žmonės save laikė gamtos dalimi, jautė priklausomybę nuo saulės, lietaus ar vėjo. Visi gyvūnai, žvėrys ir paukščiai, buvo jų kaimynai, o tankūs ir gūdūs miškai – jų namai. Tą nuolatinį ryšį su gamta liudija ilgus amžius kurta ir atmintyje išsaugota bet kurios pasaulio tautos kultūra. Folkloro kūriniai atskleidžia, jog žmonės ne iš karto ir ne lengvai padarė išvadą, kad reikia taikiai bendrauti su gamta. Nejučiomis kyla klausimas: ar nepamirš tos išvados dabartiniai žmonės, kurie taip atkakliai siekia patogumų ir už juos dosniai atlygina gamtos santaupomis? Rinkinys „Žmogus ir gamta“ skiriamas gamta ir folkloru besidomintiems skaitytojams. Taip siekiama prisidėti prie pagarbos gamtai ir atsakomybės už jos ateitį skleidimo. |